pačiūža — dkt. Lenktỹninės, lẽdo ri̇̀tulio, dai̇̃liojo čiuoži̇̀mo pačiūžos … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
čiūžė — čiūžė̃ sf. (4), čiūžė (1) Š, čiùžė (2) 1. žymė, kur čiūžta, šliūžė: Nuo lapės uodegos ant sniego paliko čiūžė̃ J. Nuo pačiūžos paliko čiūžė̃ ant kelio, stačiuose javuose J. Kur žąsų eita, ten baisios čiūžės Vlkv. Kokią čiū̃žę išvarė (su pačiūža… … Dictionary of the Lithuanian Language
bėgis — bė̃gis sm. (2) 1. B bėgimas, lėkimas: Arklio bė̃gis KII10. Įsidrąsinę puolikai pagreitino bėgį rš. Ans nuo bė̃gio trūkį gavo J. Į bė̃gį juodu (arkliai) geri, tik lepūs Gs. Pirma žingsniu ėjo, o paskuo su bėgiù bėgti ėmė Dr. Kitasis pjovė[ja]s… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavažėlė — pavažė̃lė sf. (2) 1. pačiūža: Mano laikais tai tik medinėm pavažė̃lėm tečiaužė Srv. Ant vienos pavažė̃lės dar pavažiuoju, o ant dviejų tai nė iš vietos Srv. 2. Ml, Rd, Dglš plūgui ar kokiam kitam padargui vilkti pačiūža, šliužas: Plūgas būdavo… … Dictionary of the Lithuanian Language
apskriesti — 1 apskriẽsti, apskriẽdžia, àpskriedė 1. tr. Š apibrėžti ratą, apskritimą: Brėžinys rodo, kaip apibrėžti (apskriesti) apskritimas apie trikampį rš. | Tris kartus smaližiu àpskriedė kaktą (užkalbėdamas nuo rožės) Grž. 2. tr. LL309… … Dictionary of the Lithuanian Language
bėgynė — 2 bėgynė sf. (1) pačiūža: Ans duoda su bėgyne ant ledo Dr. Duok man savo bėgynes, aš noriu eiti ant ledo pačiuroti Dr … Dictionary of the Lithuanian Language
bėgė — bė̃gė sf. (2) 1. bėgimas, bėgsena: Arklio bė̃gė J.Jabl. Geros bė̃gės kumelė Sv. Mūsų juodbėris nė kokios bėgės neturi, o rambus kaip asilas Vaižg. 2. pabėgimas: Bėgėmis nieko negelbėjo: vyras ją varu grąžindavosi P.Cvir. 3. žr. bėgis 10: Į šitą… … Dictionary of the Lithuanian Language
geležis — geležìs sf. (3b) 1. sing. DŽ chem. labiausiai paplitęs gamtoje metalas (Fe), iš kurio daromi įrankiai, ginklai ir kita: Geležis bevalkiojama sudyla Nj. Kalk, kol šilta geležis Nj. Žemės geležis (rūda) Pš. Ant visokio vario ... ir geležies… … Dictionary of the Lithuanian Language
kablys — kablỹs sm. (4) [K], LVII130; SD230, R, MŽ343, M, 1. medinis arba geležinis kuolelis lenktu galu: Kad duos dalba į duris, kabliai ir atšoko A.Vien. Lenktas kaip kablỹs Ds. Kabliais sukabinu SD70. Skinant vaisius, šakoms prilenkti vartojamas… … Dictionary of the Lithuanian Language
kaniukas — ×kaniùkas (rus. кoнëк) sm. ppr. pl. (2) An pačiūža: Neduok tam vaikui kaniùko – dar galvą prasimuš bečiužinėdamas Kvr. Kad važinėjau ant kaniukų, net ledas dulkėjo! Krok. Kai tik temsta, tai mūsų vaikas ir lekia su kaniùkais in balą Slk … Dictionary of the Lithuanian Language